Pereiti prie pagrindinio turinio

Kaip palengvinti kasdienį odontologo darbą: 5 moksliškai pagrįsti patarimai

Griaučių–raumenų sistemos sutrikimai (kaklo, pečių, nugaros, riešų skausmai) yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių odontologijos specialistai anksčiau laiko pasitraukia iš profesijos ar praranda darbingumą. 2020 m. Vokietijos mokslininkų atlikta sisteminė mokslinės literatūros apžvalga (Lietz, Ulusoy, Nienhaus, žurnalas „International Journal of Environmental Research and Public Health“) apibendrino 11 mokslinių tyrimų apie tai, kokios konkrečios ergonominės priemonės realiai duoda naudos.

1. Ergonomiška kėdė ir rankų atrama

Tyrimai parodė, kad naudojant ergonomišką odontologo kėdę su rankų atrama, reikšmingai pagerėjo darbo poza: kūno lenkimas ir sukimasis sumažėjo 13,8 proc., pernelyg didelis riešo lenkimas – 41,4 proc., o spaudimas kaklo ir pečių sričiai per procedūras sumažėjo net 79,3 proc.

  • Praktinis patarimas: Reguliuokite tiek savo, tiek paciento kėdę taip, kad kaklas išliktų kuo natūralesnėje padėtyje – tai vienas paprasčiausių ir efektyviausių pokyčių.

2. Padidinamieji ir prizminiai akiniai

Tai priemonė, kurios naudai yra daugiausiai mokslinių įrodymų. Keturi atskiri tyrimai nustatė, kad padidinamieji akiniai (loupes) reikšmingai sumažino griaučių–raumenų sistemos simptomus ir pagerino darbo pozą. Prizminiai akiniai leido dirbti stačiau, mažiau lenkiant kaklą – 80 proc. tyrimo dalyvių teigė, kad tokie akiniai gerokai palengvino jų darbą, ypač atliekant tikslias procedūras (pvz., šaknų kanalų plombavimą) nepatogioje kūno padėtyje.

  • Praktinis patarimas: Jei dar nenaudojate padidinamųjų ar prizminių akinių, verta apsvarstyti – tai viena iš nedaugelio priemonių, kurios poveikis patvirtintas keliais nepriklausomais tyrimais.

3. Instrumentų svoris ir forma

Vieno tyrimo duomenimis, lengvo ir platesnio skersmens instrumento naudojimas (palyginti su sunkiu, siauro skersmens) reikšmingai sumažino peties srities skausmą bei naktinį pirštų tirpimą. Instrumento svoris ir forma – nedidelė, bet reali detalė, turinti įtakos ilgalaikei rankos ir peties sveikatai.

  • Praktinis patarimas: Renkantis dažnai naudojamus instrumentus (pvz., kiuretes), atkreipkite dėmesį ne tik į funkciją, bet ir į svorį bei rankenos skersmenį.

4. Reguliarus ergonomikos mokymasis

Odontologai, dalyvavę specialioje ergonomikos mokymo programoje, po 6 mėnesių turėjo gerokai mažesnį skausmų paplitimą visose kūno srityse, palyginti su tais, kurie tokioje programoje nedalyvavo (pvz., peties skausmas – 44 proc. vs. 80 proc.; kaklo skausmas – 62 proc. vs. 84 proc.). 98 proc. dalyvių teigiamai įvertino programą ir sugebėjo pritaikyti įgytas žinias savo darbo vietoje.

  • Praktinis patarimas: Net trumpas priminimas apie taisyklingą darbo pozą, kūno padėtį ir darbo vietos išdėstymą (pvz., diskusija komandoje ar trumpas seminaras) gali duoti išmatuojamą naudą jau po kelių mėnesių.

5. Kodėl verta į tai investuoti laiko

Griaučių–raumenų sistemos sutrikimai tarp odontologijos specialistų yra itin dažni – bendras metinis paplitimas siekia apie 78 proc., dažniausiai kenčia kaklas (58,5 proc.), juosmuo (56,4 proc.), pečiai (43,1 proc.) ir viršutinė nugaros dalis (41,1 proc.). Šie sutrikimai lemia ne tik skausmą, bet ir mažesnį darbingumą, prastesnę darbo kokybę, didesnį nepasitenkinimą darbu ir, negrįžtamais atvejais, ankstyvą pasitraukimą iš profesijos.

Ką verta padaryti jau šią savaitę?

  • Patikrinkite ir, jei reikia, pareguliuokite savo bei paciento kėdės padėtį taip, kad kaklas liktų natūralioje padėtyje.
  • Jei dar nenaudojate, apsvarstykite padidinamuosius ar prizminius akinius tiksliems, ilgai trunkantiems etapams.
  • Atkreipkite dėmesį į dažnai naudojamų instrumentų svorį ir formą.
  • Bent kartą per pusmetį skirkite laiko priminti sau ir komandai apie taisyklingą darbo pozą.
  • Darykite trumpas pertraukas ir keiskite kūno padėtį – ilgalaikė statinė poza yra pagrindinis rizikos veiksnys.

Šaltinis: Lietz J., Ulusoy N., Nienhaus A. „Prevention of Musculoskeletal Diseases and Pain among Dental Professionals through Ergonomic Interventions: A Systematic Literature Review“. International Journal of Environmental Research and Public Health, 2020, 17(10), 3482. https://doi.org/10.3390/ijerph17103482.